11. Cerkvė – vienuolynas – pirmoji spaustuvė (Kauno g. 39, cerkvę galima stebėti ir nuo pėsčiųjų tilto)
11. Cerkvė – vienuolynas – pirmoji spaustuvė
11. Cerkvė – vienuolynas – pirmoji spaustuvė (Kauno g. 39, cerkvę galima stebėti ir nuo pėsčiųjų tilto)
Prieš save matome privačių namų kvartalą, kuris buvo užstatytas tarpukariu ir tarybiniais laikais. Tarpukariu jis buvo vadinamas Mataučizna (t. y. kažkieno privati nuosavybė – Matvejaus, Mato), taip jis žymimas ir to laikotarpio žemėlapiuose. Kvartalą baigia balta, grakšti Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvė (liaudiškai Uspenka, taip vadinama ir šalia einantis kelias – gatvė). Ši cerkvė pastatyta 1843 metais, prieš tai buvusi medinė buvo apiplėšta ir sudeginta Napoleono karių 1812 metais.
Kada Vievyje buvo pastatyti pirmieji maldos namai, nėra žinoma. Vievio įkūrimo legenda, o gal ir ne legenda byloja, kad šioje vietoje vienuolyną buvo įkūrusi kunigaikščio Gedimino trečioji žmona, stačiatikė Jaunė (rus. Евна- Evna) arba Ieva. Jos vardu buvo pavadintas ežeras ir pakrantėje įsikūrusi gyvenvietė Evje. Beveik tokią pačią legendą turi ir Baltarusijos miestas Ivja.
Bet keliaukime prie Bohdano Oginskio, Trakų pakamario ir stačiatikybės gynėjo, kuriam priklausė Vievio dvaras. Tikslių duomenų nėra, bet yra užuominų, kad apie 1600 m. Vievyje jis pastatė cerkvę, o šalia jos ir vienuolyną. 1610 m. iš Vilniaus čia buvo perkelta unitų persekiojama
rusų brolijos spaustuvė, kurioje jau po metų buvo išspausdintas Naujasis Testamentas, 1616 m. gražiausia Vievio spaustuvės knyga „Mokomosios evangelijos“. 1618 m. Vievyje išspausdintas M. Smotrickio parengtas pirmasis slavų kalbos raidynas, kurio vieną faksimilę 400 metų jubiliejaus proga baltarusiai 2018 m. padovanojo Vievio cerkvei.
Bene svarbiausias spaustuvės leidinys – M. Smotrickio „ Gramatiki slavenskija pravilnoe sintagma“, išleista 1619 m. Tai pirmasis tikras rusų kalbos vadovėlis, parašytas graikų gramatikų pagrindu, vėliau daug kartų pakartotinai išleistas carinėje Rusijoje. Iš jo mokėsi ir jį vertino kaip daug mokslui davusią knygą garsusis rusų mokslininkas M. Lomonosovas.
Spaustuvė Vievyje veikė iki 1646 metų.
Po B. Oginskio mirties stačiatikių vienuolynas ėmė nykti, nes Oginskio palikuonys perėjo į katalikybę ir vienuolyno reikalai jiems jau nerūpėjo. XVIII a. pabaigoje vienuolynas reorganizuotas į paprastą kaimo parapiją, o 1812 m. cerkvė ir vienuolyno pastatai sudeginti.
1843 m. statytos cerkvės pastatas be kapitalinio remonto, aptriušęs, kiauru stogu ir supuvusiomis grindimis „vargo“ iki 2000 metų. Lietuvos stačiatikių metropolitas Chrizostomas skyrė pinigų cerkvės remontui, prisidėjo ir kiti rėmėjai, tarp jų V. Uspaskich. Pastatas buvo suremontuotas kapitaliai ir dabar turime gražią baltąją cerkvę.
Įdomu, kad atliekant žemės darbus cerkvės prieigose buvo rasti senųjų pastatų fragmentai – pirties, ledainės, gyvulių tvarto likučiai. Tai rimtas argumentas, kad toje vietoje ir buvo senasis stačiatikių vienuolynas, nes vienuoliai turėjo save išlaikyti ir dirbo vienuolyno ūkyje.
Cerkvė turėjo ir turi stačiatikių kapines, kurios žymiai senesnės už katalikų, o jose stovi 1936 m. pastatyta ir dabar taip pat suremontuota balta stačiatikių Visų šventųjų koplytėlė.
Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvė
11. The Church- the Monastery- the first printing house (Kauno st. 39)
In front of us we can see private house quarter, which was blocked during interwar and Soviet times. During interwar it was called Matauchizna (i. e. someone’s private property – Matthew’s, Matt’s), that is how it is marked in the maps of that time as well. Quarter ends by the white, graceful God’s Mother’s orthodox church (folk name – Uspenka, that is how nearby road (street) is called too). This church was built in year 1843, prior to that, it was wooden and was robbed and burned by Napoleon soldiers in year 1812. It is unknown when the first chapel in Vievis was built. The legend of Vievis’ founding, or maybe not a legend, says that the monastery in this place was founded by duke Gediminas’ third wife, orthodox Jaunė (rus. Евна – Yevna) or Eve (Ieva). The lake and the settlement on the coast called Evya (Evja) were named after her as well. Simirarly, a Belarusian city Ivya (Ivja) has almost identical legend. But let‘s go to Bohdan Oginski, Trakai land boundary judge (pakamaris) and orthodoxy defender, who owned Vievis mansion. There is no accurate data, but there are hints, that around year 1600 he built the orthodox church in Vievis, along with the nearby monastery. In 1610 a printing house of a russian brotherhood, which had faced persecution from the unitarians, was moved here. Within a year the printing house in Vievis produced the New Testament, and in 1616, it printed its most beautiful book, the “Educational gospels” (“Mokomosios evangelijos”). In 1618 in Vievis the first alphabet of Slavic language prepared by M. Smotrickis was printed, one facsimile of which was presented to Vievis church by Belarusians on the occasion of the 400th anniversary. Perhaps the most important printing house’s publication – M. Smotrickis’ “Gramatiki slavenskija pravilnoe sintagma” released in 1619. It is the first real russian language textbook, written on the basis of Greek grammars, later reissued many times in Tsarist Russia. It was learnt from and was regarded as a book that gave a lot to science by the famous Russian scientist M. Lomonosov. The printing house in Vievis worked until year 1646. After B. Oginski’s death orthodox church began to decline, because Oginski’s descendants converted to catholicism and they ceased to be concerned about the monestary’s affaris. At the end of the XVIII century, the monastery was reorganized into a simple village parish, and in 1812 the church and monastery buildings were burned. The church built in 1843 without significant repairs, shabby, with a hollow roof and rotting floor „struggled” until the year 2000. Lithuanian Orthodox Metropolitan Chrysostomas (Chrizostomas) allocated money for the repair of the church, other supporters also contributed, including V. Uspaskich. The building was completely renovated and now we have a beautiful, small, white church. Interestingly, during earthworks, fragments of old buildings were found at the approaches to the church – the remains of a sauna, an ice cream parlor, and an animal barn. This is a serious argument that the old Orthodox monastery was in that place, because the monks had to support themselves and worked in the monastery farm. The church has had, and continues to have, an Orthodox cemetery that predates the Catholic one. Within the cemetery stands the now renovated white Orthodox chapel of All Saints, which was constructed in 1936.
The Church- the Monastery
