4. Liepų gatvė – Muravjuvka – kaimo gydykla – pieninė
4. Liepų gatvė – Muravjuvka – kaimo gydykla – pieninė
4. Liepų gatvė – Muravjuvka – kaimo gydykla – pieninė
Karinio štabo karo Topografijos skyriaus žemėlapis 1936 m.
Dabartinė Liepų gatvė ir kvartalas iki Semeliškių gatvės nuo XIX a. 7 dešimtmečio pabaigos buvo vadinamas Muravjuvkos kaimu, nes čia generalgubernatoriaus M. Muravjovo įsakymu gavo žemės ir apsigyveno nusipelnę caro kariuomenės kariai. Jie dalyvavo malšinant 1864 -1865 m. sukilimą, po kurio 40 metų Lietuvoje buvo įvestas lietuviškos spaudos draudimas.
Sunku dabar pasakyti, kiek karių su šeimomis apsigyveno vakarinėje ežero pakrantėje, bet, matyt, nemažai, nes senuosiuose žemėlapiuose ši teritorija įvardinama kaip Muravjuvka.
Šalia dabartinio Sveikatos priežiūros centro XIX a. antroje pusėje buvo įrengta kaimo gydykla (medicinos punktas). Joje dirbo gyd. V. Zavadskis, felčeris O. Zinkevičius ir priėmėja (akušerė) S. Sokolovskaja. Įstaigoje buvo ir poros lovų palata ligonių trumpalaikei slaugai. Pirmojo pasaulinio karo metu gydykla sudegė.
Pamažu Muravjuvkoje kūrėsi ir vietos gyventojai, bevardė gatvelė, vingiuojanti tarp namų, tik po Antrojo pasaulinio karo buvo pavadinta Liepų gatve.
1931 metais buvusios gydyklos vietoje buvo įsteigta pieno perdirbimo įmonėlė, supirkdavusi iš gyventojų pieną ir gaminusi sviestą, sūrį. Tarybiniais metais pieninės gamybos apimtys didėjo. Čia buvo gaminamas ne tik sviestas, sūris, bet ir sauso pieno milteliai, valgomieji ledai. Įmonėje dirbo nuo 50 iki 70 darbuotojų, bet nepriklausomoje Lietuvoje ji negalėjo konkuruoti su didžiosiomis pieno perdirbimo įmonėmis ir buvo uždaryta.
Pieninė buvo didžiausia Vievio ežero teršėja, todėl ją uždarius tarša sumažėjo.
The current Liepu street and the block up to Semeliskiu street from the 19th century.
At the end of the 7th century, it was called the village of Muravyuvka, because meritorious soldiers of the tsar’s army received and settled there at the order of the governor-general M. Muravyov. They appeased 1864– 1865 rebellion after which the Lithuanian press was banned in Lithuania for 40 years.
It is difficult to say now how many soldiers settled with the families on the western shore of the lake, but apparently quite a lot, because the old maps refer to this territory as Muravyuvka.
Būsimi to the current health care center in the 19th century. on the other side, a village clinic (medical point) was set up. Dr. worked in it. V. Zavadskis, colcher O. Zinkevicius and receptionist (midwife) S. Sokolovskaja. The facility also had a 4-bed ward for patients for short-term care. During the First World War, the hospital burned down.
In Muravyuvka, there is also a place for residents, the nameless street winding between the houses just underWorld War II was named Liepu street.
In 1931, the Diary was established on the site of the former hospital, which bought from resident milk and produced butter and cheese. During the Soviet years, the goods of dairy production increased. Here not only butter and cheese were produced, but also dry milk powder and an ice cream. There were 50 to 70 employees, but in Independent Lithuania it could not compete with the big ones milk processing companies and was closed. It was caused the water pollution.
