7. Jurgio Milančiaus namas

7. Jurgio Milančiaus namas
(Vilniaus g. 28)

7. Jurgio Milančiaus namas (Vilniaus g. 28)

pastedGraphic.png

Jurgio Milančiaus namas

Šis namas, ko gero, žymiausias Vievio namas, nes jame gyveno ir dirbo šviesiausias savo meto žmogus, lietuvybės sulenkintame krašte puoselėtojas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas, farmacininkas Jurgis Milančius (1869 -1956 m.). 

Gimė Lenkijoje, Seinų krašte, ten mokėsi. Buvo įstojęs į Seinų kunigų seminariją, bet iš jos išstojo ir savo dėmesį nukreipė į farmaciją. Galbūt savo dėdės Jono Basanavičiaus paskatintas jis mokėsi farmacijos Lenkijos mokslo įstaigose.

1903 metų rudenį J. Milančius apsigyveno Vievyje, kur išsimokėtinai nusipirko vaistinę. Greitai jo vaistinė tapo mūsų krašto knygnešių M. Grybausko iš Kietaviškių ir P. Gudelio iš Gilučių susitikimų ir draudžiamų lietuviškų knygų platinimo vieta. Sulenkėjusiems vieviečiams nepatiko išsišokėlis lietuvybės platintojas aptiekorius. Jis buvo įskųstas vietos valdžiai, bet neturint įkalčių nebuvo suimtas ar kitaip nubaustas. 1905 m. bažnyčioje išdrįsęs užstoti lietuvį kunigą J. Milančius lenkų buvo sumuštas iki sąmonės netekimo. Nepaisant to, jis ir toliau kovojo už lietuvybę, jo dėka lietuviškos pamaldos buvo įvestos ne tik Vievyje, bet ir Semeliškių, Kietaviškių bažnyčiose.

J. Milančius buvo visuomenininkas, lietuviškos mokyklos Vievyje įkūrėjas ir vedėjas, valsčiaus ir Trakų (Kaišiadorių) apskrities savivaldos narys, lietuviškų laikraščių bendradarbis, rašytojas ir vertėjas, nuo 1908 m. Mokslo draugijos narys, o kartu ir paprastas, darbštus žmogus.

Jo vaistinėje 1907 – 1910 m. gyveno ir dirbo vaistininko padėjėja rašytoja Sofija Pšibiliauskienė – Lazdynų Pelėda. 

pastedGraphic_1.png                                                           pastedGraphic_2.png      

  Jurgis Milančius                                                              Petronėlė Mikolė Milančiūtė

 

Vedė E. Balasevičiūtę iš Kietaviškių, 1911 m. jiems gimė dukra Mikolė Petronėlė, vėliau du sūnūs. Vieno iš jų, Algimanto, krikštatėvis buvo J. Basanavičius. Berniukai turėjo sveikatos problemų ir anksti mirė. Jų atminimui kieme J. Milančius pastatė akmeninį paminklą – aukurą.

Liūdnas buvo ir jo dukros Petronėlės Mikolės likimas. Kaip ir tėvas, ji buvo visuomeniška, turinti savo pažiūras ir jas ginanti. Ji mokėsi Kaune, kur įsitraukė į politinę veiklą, kritikavo A. Smetonos autoritarizmą ir pritarė socializmo idėjoms. 1940 m. pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje buvo išrinkta į Liaudies seimą, prasidėjus karui įsitraukė į pogrindinį antinacistinį judėjimą. Vokiečių gestapas jo dalyvius greitai susekė, 1943 m. suėmė. Tarp jų buvo ir Petronėlė, kurią naciai tardė ir nužudė 1944 metais. 

Milančiai neteko paskutinio savo vaiko ir tai buvo didžiulė tragedija, palaužusi šeimą.

J. Milančius pasitraukė iš visuomeninio gyvenimo, užsisklendė savyje. Paskutiniais gyvenimo metais jo kasdienybę praskaidrino įsidukrinta Birutė Nenartavičiūtė (Milančiūtė) – Tartėnienė.  J. Milančius ir jo žmona Emilija palaidoti Vievio kapinėse.

Likimas nepagailėjo šio šviesaus žmogaus, tikro Lietuvos patrioto, bet jo atminimas išsaugotas.

Vievyje jo vardu pavadinta gatvė ir pradinė mokykla.

7. House of Jurgis Milančius

Hause of Jurgis Milančius

 

This house is probably the most known house in Vievis, because the brightest man of his time, nurturer of lithuanian way of life, distributor of banned lithuanian literature, and pharmacist Jurgis Milančius lived and worked there. (1869-1956)

He was born in Poland in the region of Seinei, and studied there. He was enrolled in a seminary of priests, but dropped out and focused his attention to pharmacy. Maybe because of his uncle Jonas Basanavičius influence, he chose to study pharmacy in polish science institutions.

In autumn of 1903 J.Milančius settled in Vievis, where he bought a pharmacy in installations. Soon his pharmacy became the meeting point place for the region’s book smugglers (M.Grybausko from Kietaviškis and P.Gudelis from Gilutis) and a place to distribute Lithuanian books. The polish influenced townsfolk didn’t like the heavily Lithuanian pharmacist. He was reported to the authorities , but without evidence he wasn’t arrested or punished in any other way. In 1905 after defending a Lithuanian priest J.Milančius was beaten to the point of unconsciousness, by the polish townsfolk. Despite that he continued to fight for the Lithuanian way of life and thanks to him prayers in Lithuanian were introduced not only in Vievis, but in Semeliškes and Kietaviškės churches. J.Milančius was a publican, founder and manager of a Lithuanian school, a writer and translator, from 1908 a member of the scientific community, and a simple hard working man.  During the period of 1907 to 1910 in his pharmacy worked and lived Sofija Pšibiliauskienė a.k.a Lazdynų Pelėda.

 

pastedGraphic.png                                                           pastedGraphic_1.png      

  Jurgis Milančius                                                                   Petronėlė Mikolė Milančiūtė

 

He married E.Balasevičiūtė from Kietaviškis,and in 1911 a daughter was born, and later two sons. One of their, Augustus, godfather was J.Basanavičius. The boys hasžd severe health problems and died early. In their memory, in the family’s backyard J.Milančius built a stone memorial – aukūras(altar). The fate of his daughter Petronėlė Mikolė was also heart wrenching.

Like her father she was a publican, having her view and defending them. She studied in Kaunas, where she got involved in politics, she critiqued A.Smetona’s authoritarianism and supported socialist ideas. In 1940 at the start of the first Russian occupation, she was elected to the People’s Seimas, after the start of the war we got involved in an anti-facist movement. The Gestapo quickly tracked and in 1943  arrested its members. Among them was Petrokėlė, whom the Nazis interrogated and in 1944 killed.

The Milančiai family lost their last child, that was a huge tragedy that broke the family. J.Milančius pulled out of public life and hid away in himself. During his last years his life was brightened up by his adopted daughter Birutė Nenartavičienė.

J.Milančius and his wife Emilija were buried in Vievis cemetery

Fate did not show pity to this bright man, a true lithuanian patriot, but his memory is preserved

In Vievis a street and primary school were named in his honor.

Skip to content