Etmonai – Tėvynės gynėjai

Kunigaikščių Oginskių giminės atstovai, atkakliai kopdami politinės karjeros laiptais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdžios hierarchijoje, XVII a. pasiekė vienas svarbiausių – etmono pareigas. Vyriausiasis kariuomenės vadas – etmonas ne tik vadovavo kariuomenei mūšyje, bet taip pat buvo atsakingas už kariuomenės administravimą, jos finansų tvarkymą, kariuomenės teisę ir, tam tikra dalimi, užsienio politiką, kadangi turėjo savo rezidentus užsienio šalių valdovų dvaruose. Oginskių giminės istorijoje karine veikla pasižymėjo LDK lauko etmonas Jonas Jackus Steponas (mirė 1684 m.) ir du didieji etmonai: Grigalius Antanas Oginskis (mirė 1709 m.) bei Mykolas Kazimieras Oginskis (1730–1800 m.). XVII a. vidurio LDK karuose su Maskvos valstybe bei Švedija pasižymėjęs Jonas Jackus Steponas Oginskis tapo pirmuoju Oginskių giminės atstovu, užėmusiu etmono pareigas. Politinė nuovoka ir įžvalgumas padėjo jam padaryti neeilinę karjerą valdovo Jono Sobieskio kovų su didikais Pacais, vėliau Sapiegomis metu. Karinės veiklos neapleido ir vėliau: 1673 m. su Lietuvos kariuomene jis dalyvavo Chotyno mūšyje, kuriame Jono Sobieskio kariuomenė sumušė turkus ir sulaikė jų veržimasi į Abiejų Tautų Respubliką. Patirtis karo lauke lėmė, jog 1682 m. seime Oginskis tapo Lietuvos lauko etmonu.

Žemaitijos generalinis seniūnas Grigalius Antanas Oginskis LDK etmonu tapo 1703 m., Lietuvoje vykstant Šiaurės karo veiksmams. G. A Oginskis turėjo milžinišką kovinę patirtį, visą savo gyvenimą praleido kovose su turkais, Sapiegų šalininkais Lietuvoje ir švedais. Jam gerai sekėsi vadovauti kavalerijai, kariauti taip vadinamą mažąjį karą, tačiau reguliariame mūšyje trūko ištvermės. Politiniame gyvenime buvo užsispyręs, ambicingas ir be skrupulų.

1764 m. Lietuvos Karo komisijos vadovu Seimo paskirtas Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Oginskis buvo pirmasis LDK kariuomenę administruojančios institucijos vadovas. 1768 m. jam buvo suteikta LDK didžiojo etmono buožė. Kaip karo vadas M. K. Oginskis pasireiškė Baro konfederacinių kovų laikotarpiu, kada Lietuvos kariuomenės priešakyje stojo į kovą su Rusijos kariuomene. 1788 m. rudenį Varšuvoje susirinkusiame Abiejų Tautų Respublikos seime didysis etmonas M. K. Oginskis pateikė Lietuvos kariuomenės padidinimo projektą ir siūlė nuolatinę kariuomenę pakeisti į privalomos bajorų karinės tarnybos kariuomenę.