Mokslo mecenatai

LDK etmono Grigaliaus Antano ir Teofilijos Čartoriskytės duktė Elžbieta Oginskytė-Puzinienė (?–1767) į istoriją įėjo kaip pirmoji Lietuvos moteris – mokslo mecenatė. E. Oginskytė-Puzinienė domėjosi tiksliaisiais mokslais: 1756 m. spalio 1 d. atvykus į Vilniaus akademijos aulą gilinosi į elektros mašinos, oro siurblio veikimo principus, domėjosi kitomis eksperimentinės fizikos paslaptimis. Jos pagrindinėje rezidencijoje – Lučiojaus rūmuose (dabar Baltarusia), vyko astronominiai stebėjimai geografinei padėčiai nustatyti. Vilniaus akademijos profesorius Tomas Žebrauskas ne kartą lankė mecenatę jos dvare. 1753 m. T. Žebrausko iniciatyva ir E. Oginskytės-Puzinienės lėšomis buvo įkurta Vilniaus akademijos observatorija, tapusi pamatiniu reiškiniu Lietuvos mokslo raidoje. 1766 m. observatorijos reikmėms E. Oginskytė-Puzinienė papildomai užrašė 6 000 auksinų, už kuriuos turėjo būti išlaikomas astronomas, ir 3 000 paaukojo grynais iš karto. Už šiuos pinigus Anglijoje buvo nupirkti astronominiai prietaisai. Anot amžininkų, šiam tikslui E. Oginskytė-Puzinienė pardavė didelę dalį savo valdų Sandomiro vaivadijoje. Observatorijoje atliekami astronominiai tyrimai gana greitai sulaukė europinio atgarsio ir jų dėka Vilniaus aukštoji mokykla tapo išskirtiniu mokslo židiniu. E. Oginskytės-Puzinienės funduota observatorija veikė iki 1882 m. Dar ir XIX a. observatorijos išlaikymui lėšos ėjo iš mecenatės palikimo.

Etmonas Mykolas Kazimieras Oginskis 1785 m. Vilniaus universiteto Gamtos istorijos kabinetui jis padovanojo kriauklių, koralų ir akmenų rinkinį, o Varšuvoje rėmė „Mokslingųjų draugijos“ leistą dvisavaitinį laikraštį „Polak patriota“ („Lenkas patriotas“), kuriame buvo keliami aktualūs visuomenės ir valstybės valdymo klausimai, analizuojamos ekonominės raidos problemos, spausdinami tokie straipsniai kaip „Politinio klausimo išaiškinimas: kas kraštui yra svarbiau – kariuomenė ar teisė?“, „Tėviško pavaldinių valdymo pavyzdys“, „Piliečio mintys apie Tėvynės meilę“, „Pastabos apie valstybių gyventojų tankumą ir tai, kiek padidėjo gyventojų Šiaurės Amerikoje ir kokie dabar yra ten papročiai“ ir t.t. Leidinio poveikis visuomenei skleidžiant naujausias mokslo žinias ir publikuojant aktualius politinės, socialinės bei ekonominės tematikos straipsnius buvo neįkainuojamas.