Novatoriai

Oginskiai siekė modernizuoti Å«kį ir rÅ«pinosi pakelti kraÅ¡to ekonominę gerovę. Etmono Mykolo Kazimiero Oginskio iniciatyva 1765 m. buvo pradėtas įgyvendinti upių laivybos kelio, jungiančio Baltijos ir Juodąją jÅ«ras, projektas, įgijęs Oginskio kanalo pavadinimą. 1783 m. projektas buvo baigtas. IÅ¡kastas 54 km ilgio, apie 15 metrų pločio ir 1,5 metrų gylio Oginskio kanalas turėjo 10 medinių uÅŸtvankų (Å¡liuzų), 2 pakeliamus tiltus ir kirto 2 natÅ«ralius eÅŸerus – Vulko ir Vyganų. Laivai iÅ¡ Baltijos jÅ«ros galėjo kanalu pasiekti Juodąją jÅ«rą, neplaukdami aplink Europą. Sutrumpėjus laivybos keliui, pagyvėjo prekyba. Sekdamas etmono pavyzdÅŸiu Å ventosios uosto Baltijos jÅ«roje idėją ir laivybos kelio, kanalais sujungsiančio Å ventosios ir Nemuno upes projektą 1790–1791 m. kėlė LDK kardininkas ir diplomatas Mykolas Kleopas Oginskis.

Ūkio modernizavimo idėjas Rusijos okupuotoje Lietuvoje XIX a. plėtojo Irenėjus Kleopas Oginskis, Rietave įsteigęs ligoninę, vaistinę, senelių bei našlaičių prieglaudas, taupomąją skolinamąją kasą bei pirmąją Lietuvoje agronomijos mokyklą (1859 m.) I. K. Oginskis pritarė Motiejaus Valančiaus blaivybės idėjoms, materialiai parėmė Lauryno Ivinskio 1846 m. išleistą pirmąjį lietuvišką kalendorių – „Metskaitlius“.

Rietavo dvarą paveldėjęs Irenėjaus Kleopo sÅ«nus Bogdanas tęsė dvaro pertvarkymo pagal paÅŸangiausius Å«kininkavimo metodus darbus. 1875 m. Rietave buvo surengta pirmoji Lietuvoje ÅŸemės Å«kio paroda. 1882 m. Rietave buvo nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija, o dar po deÅ¡imtmečio – 1892 m. –  pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje elektrinė.