Novatoriai

Oginskiai siekė modernizuoti ūkį ir rūpinosi pakelti krašto ekonominę gerovę. Etmono Mykolo Kazimiero Oginskio iniciatyva 1765 m. buvo pradėtas įgyvendinti upių laivybos kelio, jungiančio Baltijos ir Juodąją jūras, projektas, įgijęs Oginskio kanalo pavadinimą. 1783 m. projektas buvo baigtas. Iškastas 54 km ilgio, apie 15 metrų pločio ir 1,5 metrų gylio Oginskio kanalas turėjo 10 medinių užtvankų (šliuzų), 2 pakeliamus tiltus ir kirto 2 natūralius ežerus – Vulko ir Vyganų. Laivai iš Baltijos jūros galėjo kanalu pasiekti Juodąją jūrą, neplaukdami aplink Europą. Sutrumpėjus laivybos keliui, pagyvėjo prekyba. Sekdamas etmono pavyzdžiu Šventosios uosto Baltijos jūroje idėją ir laivybos kelio, kanalais sujungsiančio Šventosios ir Nemuno upes projektą 1790–1791 m. kėlė LDK kardininkas ir diplomatas Mykolas Kleopas Oginskis.

Ūkio modernizavimo idėjas Rusijos okupuotoje Lietuvoje XIX a. plėtojo Irenėjus Kleopas Oginskis, Rietave įsteigęs ligoninę, vaistinę, senelių bei našlaičių prieglaudas, taupomąją skolinamąją kasą bei pirmąją Lietuvoje agronomijos mokyklą (1859 m.) I. K. Oginskis pritarė Motiejaus Valančiaus blaivybės idėjoms, materialiai parėmė Lauryno Ivinskio 1846 m. išleistą pirmąjį lietuvišką kalendorių – „Metskaitlius“.

Rietavo dvarą paveldėjęs Irenėjaus Kleopo sūnus Bogdanas tęsė dvaro pertvarkymo pagal pažangiausius ūkininkavimo metodus darbus. 1875 m. Rietave buvo surengta pirmoji Lietuvoje žemės ūkio paroda. 1882 m. Rietave buvo nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija, o dar po dešimtmečio – 1892 m. –  pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje elektrinė.

Skip to content